Šian susitikau netyčia su dviem savo tetulėm, kurias šiaip matau nebent per laidotuves ar pan. Ir tipo kažką šnekėjo jos apie visokius užsienius, kaip ten a la zjbs, o pas mūs *ujnia, kaip ten pigu, kaip UK pardoj šmutkių išpardavimas būna ir bobos prisirenka drabužių net nesimatuodamos, nes pigu labai ir jeigu ką galima bus gražint ir daugmaž renkies drabužį ir viena ausim girdi lietuvių kalbą, kita ausim - lenkų. Haha, prikolas koks. Kas čia per zjbs, nusipirkt tipo zjbs skudurą papigiai ir vaikščiot po to tarp dar 100 bobų su tokiais pačiais skudurais? Čia laimė? Art kažkur pusę dienos, po to atsigert alaus, nusipirkt ten tą kažką, pamiegot vėl paart, kartą metuose išvaryt kažkur pasivoliot prie vandenyno, jūros ar whatever, paėst ten, pažiūrėt bukai į jūrą... va kaip tik šian Parulskį skaičiau, rašo: "(...) tai mano karta spokso į jūrą ir ni chuja nemato." Man rodos, tas pats atvejis. Žinoma, nesakau, kad 100% taip, bet pastebėjau, kad vadinamam "darbininkų sluoksniui", kuris mauna ten kažkur čia yra laimė. (?) Nežinau, kažko gal nesuprantu, bet man būtų žymiai maloniau, atidirbt čia, Lietuvoj, tas 8 h , turėt galimybę bet kada susitikt su draugais, tetulėm, bobulėm ir dar kuo nori, ramiai atsigert ir nemiegot nežinia kokiam rajone su nežinia kuo, be perspektyvos pakuojant viščiukus ar ką jie ten daro. ( aš čia nešneku apie NORMALIUS atvejus, kai važiuoji, kad pasisemtum kažkokios ir kultūrinės patirties, pasimokytum, nū ar sausai padirbt, kad po to atgal tų pinigų parsivežtum ir leistum juos su double malonumu mūsų klubuose, mūsų pajūry, mūsų teatruose, etc. ) Žodžiu, nesuprantu džiaugsmo dirbant shitty darbą, gaunant (lyginant su Lietuva) dideles babkes ir vis tiek jaučiant atskirtį tarp savo gyvenimo TEN ir krūtesnio gyvenimo TEN ( nes, o taip, manau ji turi egzistuot). Nežinau, ar pagaunat, ką noriu pasakyt, bet tikiuos, kad taip. Mintys tokios visokios sukilo man tada, kai aukščiau minėtos tetulės paklausė, kodėl, aš tokia protinga mergaitė, nestojau į užsienį iškart. Dabar sėdžiu ir galvoju, kad man kol kas visai zjbs ir čia sėdėt tėvams ant sprando, mokytis chaliavai ten kur norėjau, apsirengt +- kaip noriu, patūsint kada noriu, pasikultūrint, pamatyt mylimus žmones, nuo kurių manęs neskiria bbz kiek kilometrų, galiausiai atsigert ir pavalgyt skaniai. Žodžiu, šian man labai patinka čia gyvent, o ryt atsikelsiu ir galvosiu koks viskas yra š, įstatymai š, babkių nėra, visi dūchai, noriu į UK. :DDD minčių šuolis. Anyway, norėjau parašyt apie tai, kad išvaryt kažkur tik tam, kad galėt prasmirdus viščiukais ir braškėm parsinešt namo dišovą skudurą ir parodyt jį sau, veidrodžiui ir vyrui, yra bullshit.

Nežinau, ką aš čia suvėliau.

P.S.: Kalba negraži, ne literatūrinė, bet sorry, this is how I usually kalbu, kai būnu įsijautus.