Yra tokia idioma anglų kalboje - "mixed feelings". Tai va mixed feelings apturi kai per vakarą prapisi 100 Lt, viena vertus ir nuotaika gera, ir gėrimai skanūs ir linksma, kita vertus - pinigai į orą. Šeštadienį popiet sėdi ir gedi prataškytų kapeikų, o gal gedi praėjusio penktadienio?

Mixed feelings būna ir kai nusiperki suknelę, dar kokį skudurėlį ir dar. Lyg ir gražu, reik suknelių, viskas normaliai, bet spinta nebeužsidaro, piniginė lengvėja, kortelė tuštėja, mamos žvilgsnis aštrėja, susimąstai apie vertybes, vartotojiškumą, prioritetus ir truputį vimtelėt užsimanai.

Galų gale, mixed feelings yra, kai neblogini neblogini, po to kokį š parašai ir dvejoji ar viešint ar ne - iš vienos pusės, jeigu jau rašai ne į sąsiuvinį, o į blogą, tai, matyt, nori to dėmesio kažkokio neaiškaus, o iš kitos pusės - kai pasižiūri ką rašai, tai irgi užsimanai veiksmuką ankstesnės pastraipos gale paminėtą atlikt. Va tokie tie mixed feelings būna. 

 *

* Mujuice - Довольно-таки неплохо

Nebaigiau jokios muzikalkės, nemoku grot jokiom gitarom, pianinais ar pan.(nebent ant nervų praktikuojuos retkarčiais), bet vis tiek neišpasakytai myliu muziką. Kiekvienas gabalas, kuris man +- labiau patinka, sukelia tieeek emocijų, kartais atrodo, jau net neužtenka vien tik klausytis ir linguoti, norisi nežinau, pagrot ar kažkatais. Deja, neapdovonojo manęs motina gamta jokiais ypatingais muzikiniais gabumais, tai belieka tenkintis klausymu ir kartais pastrikinėjimu kokiam padvale. (šokiams ypatingų gabumų taip pat neturiu, todėl ir tenka strykinėt ar linguot). But still, norėjau pablogint apie atradimo džiaugsmą. Pastarosiom dienom kažkaip visai užtaikau ant gražios muzikytės, kurios anksčiau negirdėjau, nenorėjau girdėt arba girdėjau kitaip. Ir tiesiog negaliu nutylėt, kaip džiugu būna atrast kažką naujo. Kartais sėdžiu klausau kokio axujebitelno gabalo (na bent jau tuo momentu jis man taip skamba) ir kartu su "obliawowgerassuperblia" emocijom, ateina keistas depresiukas, kad vsio, va čia jau yra viršūnė, viskas kas galėjo būt sukurta, jau sukurta ir ko gero, nieko geriau nesurasiu. Ir nors žinau, kad taip nebus, bet sekundei pasidaro baisu, kad nu a vdrug... a vdrug pasibaigs gabalai ir nebebus nieko naujo (aišku, iš esmės jau nieko naujo ir nebėra. Atsiranda ne nauji žanrai, o tiesiog senų kratinys arba kad ir paskutiniais metais, daugelyje patikusių albumų jaučiasi 90's įtaka, arba klausai ir supranti, kad visa gabalo esmė ir kabliukas yra gerai panaudotam sample iš kokio nors milijono metų senumo kūrinio, bet whatever, laiku ir vietoj samplinti irgi reikia mokėti, kaip ir kopijuoti ir viską ten :D). Tai va, apie ką aš ten? Ai, kai atrodo, kad nieko neberasiu, pist, ir per porą dienų randi krūvą negirdėtos muzikos, suki sau ant repeato visą dieną ir negali atsidžiaugt. Būna, kad atrandi ir kažką seno, bet tarsi išgirsti naujai ir tada irgi taip gera pasidaro. Čia man taip su massive attack ant dienų atsitiko. Kažkaip dažnai linkstu link kažko greitesnio, pozityvesnio arba tiesiog trankesnio, ar kaip čia pavadinus, o čia kitu kampu į juos pažiūrėjau, i pi*dec papiorla, lyg pirmąkart būčiau išgirdus.

Net mamai bandžiau papromotint. sakau: - "a kak tebe takoje?" (čia aš taip mėgstu, užleidžiu ką nors, ko ji greičiausiai nesupras ir klausinėju kas kaip ir kodėl jai nepatinka :D) tai va, sako : - " nu ničivo, prie meno. No s mozgami naverno ne vsio v poriadke dolzno byt, ctob takoje slusat" :D Nū čia lyrinis nukrypimas buvo. Kažkaip pramušė ant rašymo, kurio gal niekas ir neperskaitys. Anyway, dar įmesiu porą paskutinių dienų atradimų:

Glen Porter - nežinau, kodėl anksčiau negirdėjau apie jį, bet šitas gabalas papior nesveikai. Kiti irgi neblogi. Toliau nkomentuosiu, šiaip pasiklausymui:

Nū ir užteks šiam kartui. Reik keist puslapio interfeisą į kokį gražesnį ir švaresnį, gal tada geriau ir dažniau rašysis...

Kažkada rašiau apie bloginimą tik po pjankių, seems that it's true. Ko gero, sugebu (nors tas sugebu, tai per drąsiai pasakyta) rašyt tik potūsinėj būsenoj ir ne bet kokioj, o tada, kai dar būna ir moralinės. Nieko neprisidirbau, tikrai tikrai. Bet kažkaip graužia mane skrandy kažkas, ar šiaip pilve, nežinau, nes visi stresai, nestresai, nervai, džiaugsmai pas mane lokuojasi kažkur ten tarp diafragmos ir kepenų kokių, ar ko, whatever, nemoku aš anatomijos. Tai va, pažiūrėjau, kad paskutinio posto data yra daxuja sena, prieš 1.5 metų beveik, tai kaip ir pats laikas būtų kokią nors temytę čia pakontempliuot. Parašiau iki šitos vietoj vietos ir 10 minučių sėdėjau, tiesiog. Va tau ir "reik eit parašyt" ką nors. Sėdėjau galvą atrėmus į kėdės atlošą ir klausiau muzikytės, bo groja kažkoks gliūčnas dub techno ar kažkas į tą pusę, tai bandžiau įsiklausyt labai. Įsiklausiau ir išgirdau 3 labai įdomius garsus, vienas taip toks lyg kašio kamuolį kas mušinėtų į kiliminę dangą (jei mokėčiau kurt gabalus, tai visur visur kiščiau šitą garsą), kitas toks tipo lyg brūžintum šakutę į šakutę (ne lėkštes trankytum šaukštais ar pan, bet būtent šakutę į šakutę brūžintum), o trečias tai kai laša nuo lubų kas nors ir pastatai tuščią kibirą, kad į jį lašėtų. Va. Labai informatyvi rašliava. Tęsiant vakar dienos vakaro su aleliu ir kokosiniais sausainiais temą, norėčiau apsiskaityt pagal šitą muzikytę kur dabar groja ir dar kaiko norėčiau, bet nutylėsiu. (motera privalo išlaikyt paslaptį, lol). Vienžo, postas baigtas, nebėr žmogaus, tikiuos rytoj praeis mano moralkės ir bus "pidarastichno optimistichnaja" nuotaika, rainbows, unicorns, viskas normaliai. Jeigu kažkam reikia, kad dažniau rašyčiau, tiesiog girdykit mane dažniau ir dar kuo nors galvą užkvaršinkit, kad po to būtų ką galvot.

P.S. O klausaus štai ko: Ranking - Live: Šopkinės

Kuo rečiau bloginu, tuo sunkiau prisiversti rašyti vėl. Atrodo minčių pilna, bet jos taip, pist, ateina ir pabėga nespėjusios įsiamžinti rašytiniu pavidalu. Norėčiau turėt minčių iš galvos, į mintis ant popieriaus/pc ekrano, konverterį, kad taip paspaustum mygtuką, o jos pačios ima ir susirašo. Man tereikėtų atlikti redaktorės darbą ir viskas. Va tada tai būtų 100 post per day. Bet neturiu jokio konverterio ir esu Žostka* tinginė, todėl šiandien pusę ryto praleidau ieškodama inspiration'o svetimuose bloguose, t.y. tų svetimų blogų, kur galėčiau kažką protingo/juokingo/nematyto/matyto bet pamiršto/gražaus/bjauraus bet verto dėmesio surast ir su jumis pasidalint. Taigi, šiandienos, ir ne tik, atradimai + trumpi komentarai.

1. logic+emotion - laaabai įdomus tik šiandien užmatytas tinklaraštis apie, net sunku nusakyt apie ką, apie marketingą, technologijas, inovacijas, social media, etc. Rekomenduoju karštai. Beje, blogas bent jau kol kas pasak Advertising Age užima 29 vietą kasdien atnaujinamame marketing blogs reitinge. Neblogai, ką?

2.800 Ceo Read - business knygų apžvalgų ir šiaip įdomių minčių dalykla. Pati 800 CEO READ kompanija užsiima verslo tematikos knygų prekyba.

3. fashiony.ru - nukrypstant į šalį nuo rimtumų, neseniai atkapstytas gėris, kuriame kas rytą/vakarą dabar bent po 15 min praleidžiu. Galbūt ne itin patrauklus interfeisas, bet užtat labai patogu naršyti ir kasdien galima rasti atnaujinimų (kartais net ne vienetais, o dešimtimis postų). Blogas apie šmutkes, grožį, madą, etc. Daaaug gražių paveiksliukų (mėgstu kartais kai nereik galvoti). Tiesa, daug gramatinių klaidų ir lievos stilistikos (bet whatever, vis tiek ne gimtoji kalba :D), užtat nereikia naršyti po 20 skirtingų tinklapių norint pažiūrėti ką rudeniui siūlo ZARA, kaip kur praėjo Fashion's Night Out, kas buvo ant paskutinio Vogue viršelio ar kaip atrodo Maskvos tūsofsčikai. Rekomenduoju net jeigu nemokat skaityti rusiškai.

4. copyblogger - patarimai kaip auginti savo web site'ą norint pritraukti daugiau dėmesio/pinigųųų/srauto, etc. Paprastai suprantamai parašyta, radau tik šiandien, bet manau dar ne kartą ten sugrįšiu.

5. Šyza - negaliu nesusilaikyti nepademonstravusi savo nuostabiojo proto (blush). Va, man čia yra labai juokinga ir įdomu, nežinau kaip jum, aš kartais mėgstu kvailus bajerius. Jo, miauksinčias kates per visą internetą irgi, tik va žiūrėti per youtube'ą, kaip kas nors krenta ir susitrenkia galvą ar tarpukojį , susilaužo ranką or sth, nemėgstu. Taigi, grįžtant prie svetainės, kai bus liūdna, trūks mindfucku, keep on pressing next.

Užteks gal šiandien, ir taip žadu daryt kaip minimum double post'ą, nes dąr kitom temom reik pablogint.
* Kodėl viršuje prie žodžio "žostkai" buvo žvaigždutė? Prisiminiau ne taip seniai vykusią pjankę su kursiokėmis ir jų žodžius apie tai, kad vilniečiai labai dažnai sako "žostkai", "šyza" ir dar kažką. Tai va, čystai true čia, pati pastebiu kaip žostkai daug kartų pasakau "žostkai". Šyza kažkokia.

Noriu noriu noriu pablogint. Bet šįkart čia mestelėsiu svetimų minčių (tik kad pati išversiu ir apvilksiu į savo komentariuką). Va, kaip žinia (arba ne) jeigu būčiau paklausta apie savo mokslinį (ar kaip čia tokį pavadint) interesą, atsakyčiau, jog tai yra marketingas ir visi iš jo išplaukiantys dalykėliai. Ta proga periodiškai pasidomiu kas vyksta reklamos, PR ir kitų madingų tarp madingų koksašniotojų veiklų, pasaulyje. Ir čia neseniai visai netyčia užmačiau tarp vieno blogo komentų tokį smagų marketingo subtilybių buitinį paaiškinimą. Deja, ten RU kalba, tad, manau, vertėtų man išverst viską į LT. Skaitom:

Vakarėlyje sutinki awesome čiūvelį, prieini ir sakai jam: "Su manim gera lovoje".
Tai vadinama Tiesioginiu marketingu.
Ateini į vakarėlį su draugais, matai ten awesome čiūvelį. Vienas tavo draugų jam sako " Su ja gera lovoje". Tai - reklama.
Vakarėlyje sutinki awesome čiūvelį. Atsistoji, pasitaisai suknelę prieini prie jo, įpili jam gėrimo. Sakai "leiskite" ir prieini arčiau, kad pataisytum jam kaklaraištį, tuo pačiu krūtine palieti jo ranką, o tada pasakai "Beje, su manim gera lovoje". Tai - PR (kitaip - viešieji ryšiai).
Vakarėlyje sutinki awesome čiūvelį. Gudrių machinacijų pagalba surengi razborkes tarp ten esančių kitų merginų, bet pati lieki nuošalyje. Kai visi jau persipyko, sakai "lekiam iš čia! Beje, su manimi gera lovoje." Tai - juodas PR (juodieji viešieji ryšiai)
Vakarėlyje sutinki awesome čiūvelį. Jis prieina prie tavęs ir sako "girdėjau, kad su tavimi gera lovoje". Tai vadinama atpažįstamu brand'u. (prekiniu ženklu)
Vakarėlyje sutinki awesome čiūvelį (OMG, vėėėėl :D). Įkalbinėji jį išeiti su tavo drauge. Tai - trade mission'as (nerandu gero lietuviško atitikmens ;/ vienž čia maždaug tarptautinės rinkos galimybių tyrinėjimas, kai gauni viokių ten naudingų kontaktų ir ryšių iš aukkščiau)
O bet tačiau!!! tavo drauge nesugeba jo patenkinti (ahhh, liūdesiukas ;/), tad Jis skambina Tau. Tai - techninė pagalba.
Vakarėlyje sutinki awesome čiūvelį, prieini ir sakai "pameni, kaip tau gera lovoje buvo su Onute? Tai va, čia ji iš manęs išmoko. Einam kartu. " Tai - lizingas. (čia kažkaip man truputį wtf, bet verčiu kaip yra)
Ir galiausiai, kai 4 ryto užsilipusi ant namo stogo rėki per visą rajoną "Su manim gera lovoje!!!!" Čia jau SPAM'as!

Vot i skazke konec, a kto slushal mo-lo-dec.

Originalas čia: spausk (tarp komentų).

So, kaip matot, visas mūsų gyvenimas yra fuckin' marketingas.

Btw, man labiausiai prie širdies yra PR (blush).

P.S: dar pabaigai mano paskutinio vasaros mėnesio top gabalas ir klipas:

Hello, I'm back. Užsimaniau raštelėt. Man liūdna, tai sėdžiu ir gūglinu gražias tašes. Ramina mane galvojimas apie skudurus. (Tuštutė? Gal. whatever.)

Šiap vis norėdavau parašyt čia ką nors, vis užgimdavo kokia "ooo reiks pablogint apie tai!" idėja besistengiant užmigt, bet miegas nugalėdavo, o ryte arba neatsimindavau ką ten sugalvojau arba elementariai tingėdavau.

Bet va, sėdžiu dabar ir susimąsčiau apie temas kurių vengiu blogindama. Tokios dvi esminės būtų politika ir meilė. Pirmosios neliečiu, kadangi ne itin daug apie ją išmanau, o ir nesinori čia sulaukti aršių puolimų, nes, kiek pastebėjau, politikavimai niekada nesibaigia taikiai. Užtenka įsijungt kartais delfi ir paskaityt komentarus. Ir žinot, peržvelgi kokius 5 ir jau pradeda pykinti. Vienžo, politika sucks :D

O kodėl nesinori rašyt apie visokias meiles seiles ir apskritai asmeninius santykius kažkokius, nes 1. tai yra ASMENIŠKA, o 2. Man pačiai yra žiauriai LOL skaityt postus a la "man pašiko, mane paėmė/paliko, aš vieniša/įsipareigojusi ir mylima/niekam nereikalinga, noriu gėlyčių, paukščiukų, b*biukų, o mama, paimk mane už rankos" blia.

Įdomu, kokių temų blogindami vengiat Jūs ir kodėl?( jei kas skaito dar čia mane)

Ir dabar lyrinis nukrypimas, radau labai įdomų puslapiuką, nuo kurio ilgai negalėjau atplėšt akių, apsliankykit, mielieji: paspausk mane, o taip!

Ir pabaigai: klausykit sexy muzikos.

Nemokantiems skaityti rusiškai, nuotraukoje yra variacijos tema KAIP (padaryti kažką). Išryškinta užklausa skelbia "kaip padaryti, kad mane "atleistų" prašau". Jeigu kažkas ir išvertus nesupranta esmės, tai galiu pasveikint tą žmogų su tuo, kad jis yra maladėc ir palinkėt, kad jam niekad gyvenime neprireiktų ieškoti per google tokių patarimų. Jo.

Pabaigai noriu +- pacituoti (+- nes neatgaminu kaip tiksliai ta frazė skambėjo) vieną šaunią mergaitę vardu Kamilė Bangliukas, prisiminus vakarykštį extraintelektualų pokalbį apie galaktikas ant barako laiptų: "Veiksniai veikiantys Visatoj (...) taško." Yo.

O daar, kaip literatūromanė, skaitanti labai prasmingas, įdomias, bei pamokančias knygas, apšviesiu jus, brangieji, citatomis iš maivymosi guru Frederic Beigbeder knygos "Romantiškas egoistas". Išsitraukit nosinaites, tuoj čia bus daug, gražiai ir romantiškai apie meilę.

"-Žinai, man tikrai atrodo, kad seksualiai darausi nesveikas.
-Ką? Tu - sado-mazo, zoofilas ar pedofilas?
-Ne, dar labiau iškryoęs. Noriu, kad mane mylėtų."

"Belgai vietoj "galėti" sako "mokėti". "Nemoku to padaryti" reiškia "negaliu to padaryt". Taigi jų požiūriu impotentas yra tiesiog nemokša."

"Jau ištisas savaites kišenėje maigau prezikų dėžutę. Ji vis dar įpakuota Celofanu. Mano prezikai dėvi prezervatyvą!"

Šia linksma gaidele pabaigsiu savo random thoughts trash įrašą. :*