Kažkada rašiau apie bloginimą tik po pjankių, seems that it's true. Ko gero, sugebu (nors tas sugebu, tai per drąsiai pasakyta) rašyt tik potūsinėj būsenoj ir ne bet kokioj, o tada, kai dar būna ir moralinės. Nieko neprisidirbau, tikrai tikrai. Bet kažkaip graužia mane skrandy kažkas, ar šiaip pilve, nežinau, nes visi stresai, nestresai, nervai, džiaugsmai pas mane lokuojasi kažkur ten tarp diafragmos ir kepenų kokių, ar ko, whatever, nemoku aš anatomijos. Tai va, pažiūrėjau, kad paskutinio posto data yra daxuja sena, prieš 1.5 metų beveik, tai kaip ir pats laikas būtų kokią nors temytę čia pakontempliuot. Parašiau iki šitos vietoj vietos ir 10 minučių sėdėjau, tiesiog. Va tau ir "reik eit parašyt" ką nors. Sėdėjau galvą atrėmus į kėdės atlošą ir klausiau muzikytės, bo groja kažkoks gliūčnas dub techno ar kažkas į tą pusę, tai bandžiau įsiklausyt labai. Įsiklausiau ir išgirdau 3 labai įdomius garsus, vienas taip toks lyg kašio kamuolį kas mušinėtų į kiliminę dangą (jei mokėčiau kurt gabalus, tai visur visur kiščiau šitą garsą), kitas toks tipo lyg brūžintum šakutę į šakutę (ne lėkštes trankytum šaukštais ar pan, bet būtent šakutę į šakutę brūžintum), o trečias tai kai laša nuo lubų kas nors ir pastatai tuščią kibirą, kad į jį lašėtų. Va. Labai informatyvi rašliava. Tęsiant vakar dienos vakaro su aleliu ir kokosiniais sausainiais temą, norėčiau apsiskaityt pagal šitą muzikytę kur dabar groja ir dar kaiko norėčiau, bet nutylėsiu. (motera privalo išlaikyt paslaptį, lol). Vienžo, postas baigtas, nebėr žmogaus, tikiuos rytoj praeis mano moralkės ir bus "pidarastichno optimistichnaja" nuotaika, rainbows, unicorns, viskas normaliai. Jeigu kažkam reikia, kad dažniau rašyčiau, tiesiog girdykit mane dažniau ir dar kuo nors galvą užkvaršinkit, kad po to būtų ką galvot.

P.S. O klausaus štai ko: Ranking - Live: Šopkinės