"Rytas už vakarą protingesnis" - šitą močiutišką patarlę, norėčiau pakeisti į kažką tokio "kita savaitė už šią protingesnė" ir šventai tuo įtikėti, kad po savaitės galėčiau patvirtinti, atsikratyti kaltės jausmo ir būti pati sau faina.
Yra tokia idioma anglų kalboje - "mixed feelings". Tai va mixed feelings apturi kai per vakarą prapisi 100 Lt, viena vertus ir nuotaika gera, ir gėrimai skanūs ir linksma, kita vertus - pinigai į orą. Šeštadienį popiet sėdi ir gedi prataškytų kapeikų, o gal gedi praėjusio penktadienio?
Mixed feelings būna ir kai nusiperki suknelę, dar kokį skudurėlį ir dar. Lyg ir gražu, reik suknelių, viskas normaliai, bet spinta nebeužsidaro, piniginė lengvėja, kortelė tuštėja, mamos žvilgsnis aštrėja, susimąstai apie vertybes, vartotojiškumą, prioritetus ir truputį vimtelėt užsimanai.
Galų gale, mixed feelings yra, kai neblogini neblogini, po to kokį š parašai ir dvejoji ar viešint ar ne - iš vienos pusės, jeigu jau rašai ne į sąsiuvinį, o į blogą, tai, matyt, nori to dėmesio kažkokio neaiškaus, o iš kitos pusės - kai pasižiūri ką rašai, tai irgi užsimanai veiksmuką ankstesnės pastraipos gale paminėtą atlikt. Va tokie tie mixed feelings būna.
Nebaigiau jokios muzikalkės, nemoku grot jokiom gitarom, pianinais ar pan.(nebent ant nervų praktikuojuos retkarčiais), bet vis tiek neišpasakytai myliu muziką. Kiekvienas gabalas, kuris man +- labiau patinka, sukelia tieeek emocijų, kartais atrodo, jau net neužtenka vien tik klausytis ir linguoti, norisi nežinau, pagrot ar kažkatais. Deja, neapdovonojo manęs motina gamta jokiais ypatingais muzikiniais gabumais, tai belieka tenkintis klausymu ir kartais pastrikinėjimu kokiam padvale. (šokiams ypatingų gabumų taip pat neturiu, todėl ir tenka strykinėt ar linguot). But still, norėjau pablogint apie atradimo džiaugsmą. Pastarosiom dienom kažkaip visai užtaikau ant gražios muzikytės, kurios anksčiau negirdėjau, nenorėjau girdėt arba girdėjau kitaip. Ir tiesiog negaliu nutylėt, kaip džiugu būna atrast kažką naujo. Kartais sėdžiu klausau kokio axujebitelno gabalo (na bent jau tuo momentu jis man taip skamba) ir kartu su "obliawowgerassuperblia" emocijom, ateina keistas depresiukas, kad vsio, va čia jau yra viršūnė, viskas kas galėjo būt sukurta, jau sukurta ir ko gero, nieko geriau nesurasiu. Ir nors žinau, kad taip nebus, bet sekundei pasidaro baisu, kad nu a vdrug... a vdrug pasibaigs gabalai ir nebebus nieko naujo (aišku, iš esmės jau nieko naujo ir nebėra. Atsiranda ne nauji žanrai, o tiesiog senų kratinys arba kad ir paskutiniais metais, daugelyje patikusių albumų jaučiasi 90's įtaka, arba klausai ir supranti, kad visa gabalo esmė ir kabliukas yra gerai panaudotam sample iš kokio nors milijono metų senumo kūrinio, bet whatever, laiku ir vietoj samplinti irgi reikia mokėti, kaip ir kopijuoti ir viską ten :D). Tai va, apie ką aš ten? Ai, kai atrodo, kad nieko neberasiu, pist, ir per porą dienų randi krūvą negirdėtos muzikos, suki sau ant repeato visą dieną ir negali atsidžiaugt. Būna, kad atrandi ir kažką seno, bet tarsi išgirsti naujai ir tada irgi taip gera pasidaro. Čia man taip su massive attack ant dienų atsitiko. Kažkaip dažnai linkstu link kažko greitesnio, pozityvesnio arba tiesiog trankesnio, ar kaip čia pavadinus, o čia kitu kampu į juos pažiūrėjau, i pi*dec papiorla, lyg pirmąkart būčiau išgirdus.
Net mamai bandžiau papromotint. sakau: - "a kak tebe takoje?" (čia aš taip mėgstu, užleidžiu ką nors, ko ji greičiausiai nesupras ir klausinėju kas kaip ir kodėl jai nepatinka :D) tai va, sako : - " nu ničivo, prie meno. No s mozgami naverno ne vsio v poriadke dolzno byt, ctob takoje slusat" :D Nū čia lyrinis nukrypimas buvo. Kažkaip pramušė ant rašymo, kurio gal niekas ir neperskaitys. Anyway, dar įmesiu porą paskutinių dienų atradimų:
Glen Porter - nežinau, kodėl anksčiau negirdėjau apie jį, bet šitas gabalas papior nesveikai. Kiti irgi neblogi. Toliau nkomentuosiu, šiaip pasiklausymui:
Nū ir užteks šiam kartui. Reik keist puslapio interfeisą į kokį gražesnį ir švaresnį, gal tada geriau ir dažniau rašysis...
