Spalvingiausias vaikystės prisiminimas - kai pas tėvus ateidavo draugai ir kvepėdavo cigaretėm, kava, likeriu kažkokiu ir saldainiais ir garsiai grodavo muzika ir būdavo tipo v a k a r ė l i s.
Smagiausiais -iolikinio amžiaus prisiminimas - pirmas reivas, v a k a r ė l i s, vingio estradoj, kur su kažkuo teko pasilaižyt, kad gaučiau pirštines, nes buvo labai šalta, o eilė buvo ilga. Dar mačiau daug narkomanų, nenarkomanų, radau ir pamečiau labai mielą berniuką(vyruką?) iš panevėžio, išgirdau (bet nepamačiau dėl mažo ūgio VS didžiulės minios) Counterstrike ir negalėjau prakalbėt kitą rytą.
Smagiausias jau tuoj tuoj, šiek tiek daugiau nei po 24h praeinančių metų prisiminimas - v a k a r ė l i s.
Didžiausias noras ateinatiems metams - geras v a k a r ė l i s.
Mental state - v a k a r ė l i s.
Archive for gruodžio 2014
0comment
CV online
0comment
Kai buvau labai maža, per daug tamsių minčių neturėjau (kaip ir visi vaikai turbūt), bet retsykiais tekdavo patirt tokį neitin malonų jausmą, kuriam pavadinimo ar paaiškinimo nesugalvoju iki šiol.
Būdavo, kad sėdžiu prie kokio stalo su tėvais ir močiutėm, arba tik su tėvais ar su viena močiute, tipo visi savi, visiškai eilinė diena, nieks nieko nenori iš manęs ir man nieko netrūksta, bet iš oro atsiranda pojūtis, kad aš esu ten visai ne į temą ir ne taip, ne į temą, kad tipo mano vieta yra kieme,bet taip lyg turėčiau būt kitoj šaly, mėnuly or something. Toks trumpas ryšio dingimas ar kažkaip taip.
0comment
and there is nothing i can do when i
realise with freight that the spiderman is having
me for dinner tonight