Archive for 2014

CV online

Spalvingiausias vaikystės prisiminimas - kai pas tėvus ateidavo draugai ir kvepėdavo cigaretėm, kava, likeriu kažkokiu ir saldainiais ir garsiai grodavo muzika ir būdavo tipo  v a k a r ė l i s.
Smagiausiais -iolikinio amžiaus prisiminimas - pirmas reivas, v a k a r ė l i s, vingio estradoj, kur su kažkuo teko pasilaižyt, kad gaučiau pirštines, nes buvo labai šalta, o eilė buvo ilga. Dar mačiau daug narkomanų, nenarkomanų, radau ir pamečiau labai mielą berniuką(vyruką?) iš panevėžio, išgirdau (bet nepamačiau dėl mažo ūgio VS didžiulės minios) Counterstrike ir negalėjau prakalbėt kitą rytą.
Smagiausias jau tuoj tuoj, šiek tiek daugiau nei po 24h praeinančių metų prisiminimas - v a k a r ė l  i s.
Didžiausias noras ateinatiems metams - geras v a k a r ė l i s.
Mental state - v a k a r ė l i s. 

Kai buvau labai maža, per daug tamsių minčių neturėjau (kaip ir visi vaikai turbūt), bet retsykiais tekdavo patirt tokį neitin malonų jausmą, kuriam pavadinimo ar paaiškinimo nesugalvoju iki šiol. 
Būdavo, kad sėdžiu prie kokio stalo su tėvais ir močiutėm, arba tik su tėvais ar su viena močiute, tipo visi savi, visiškai eilinė diena, nieks nieko nenori iš manęs ir man nieko netrūksta, bet iš oro atsiranda pojūtis, kad aš esu ten visai ne į temą ir ne taip, ne į temą, kad tipo mano vieta yra kieme,bet taip lyg turėčiau būt kitoj šaly, mėnuly or something. Toks trumpas ryšio dingimas ar kažkaip taip. 

Prisiminiau dabar, nes ką tik pasikartojo, tik aplinkybės skyrėsi nuo tų laikų tuo, kad buvau visai viena. Tai čia man jau su savim dingsta ryšys ir aš pati sau esu ne į temą?






and there is nothing i can do when i
realise with freight that the spiderman is having
me for dinner tonight


Freak show

-Nū tai kaip tau sekas? Kaip darbas, dirbi?
-Nū jo, gerai, ačiū.
-Kiek turi laisvų dienų?
-Dvi, savaitgaliais dažniausiai.
-Aiškuu, nu šaunuolė dirbk dirbk. Tėvam padedi? Kiek uždirbi? Kada dabar į darbą?
-Nx, mes matomės kartą per mėnesį ir kiekvieną kartą to paties klausiat, čia tokį skriptą pasirašėt or what? Taip pagalvoju, bet taip niekada ir nepasakau. Reikia kitam susitikimui irgi skriptą pasiruošt.

*********************************************


Savaitgalio frazė (viena iš): Kuo blogiau, tuo geriau.


*********************************************

Aš, techno ir aš.


 

eilėraštukų valandėlė

take your gel nail
eat it
spit it out
stick it back
scratch your ear with it
and check your brains
if they are where they're supposed to be
'cause maybe
just maybe
they're gel
as well




Negaliu prisiminti kada buvo paskutinis kartas kada kažką parašius buvau ir negaliu prisiminti kada bus.

O po internetą tuo metu vaikšto senas naujas Aphex Twin albumas.


2 DAYS TO GO


1 week to go.

Pozitivcheg

Atėjo laikas norėt svaigiųjų gėrimų ir kitų dalykų. Like LABAI norėt.  Pavasaris yra kaip skaistykla pakeliui į vasarą - truputį (arba ne truputį, priklauso nuo to kiek susidirbai žiemą) reik pakentėt už visas nuodėmes ir, labas, nuogi kūnai, minimaliuvkes, technuvkes, trashuvkes lauke, basos kojos ant gedimino prospekto grindinio (taip aš ten vaikščiojau basa, pabūkit jūs gražūs pusę nakties su 9 cm kulnais) ir visi kiti draugai.
Bet iki tol, noriu alterint sąmonę šiek tiek, kad taip jautriai nereaguočiau į pi*amą protą.


Kavos pertrauka

Pasirašau po beveik kievienu teiginiu. Dar prieš kokius 4 metus nebūčiau pagalvojus, kad kava užims tokią svarbią vietą mano gyvenime. Darbe coffee break dabar yra dienos highlightas. Nors tiksliau būtų naudoti daugiskaitą, nes vieno karto tikrai negana. 12 ir 13 minėtojo linko punktai yra toookia tieesa - neseniai teko dalyvauti gana ilgam darbo meeting'e, žinojau, kad ilgai užtruks, bet nespėjau susiveikt kavos ir, omg, atėjus į meeting roomą matau, kad ten yra puodelių ir didžiulis termosas su kava! Pasaulis nušvito visom spalvom.
Nušvito ir dabar, po pusryčių su kava, nors kai mane kėlė 9.30 norėjau visus siųsti n*, o tada galvojau, kad greit atsigersiu dėl vaizdo kavos, bet vis tiek grįšiu į lovą ir, tipo, būsiu visus apgavusi labai kietai. Bet, kaip jau sakiau, viskas nušvito atsigėrus. Kavos ta prasme.

Random apie muziką ir gimtadienį

Būna pagalvoju, kodėl man patinka vienokia ar kitokia muzika ir susimąstau, kodėl dauguma mano klausomų dalykų yra be žodžių arba su nedaug žodžių. Kadangi, kaip jau kažkada rašiau, neturiu jokio muzikinio proper išsilavinimo (ne nū buvo nepilni metai mokyklos chore, bet man stipriai nepatiko. Nepatiko, kad tau pasako dainuot tik taip ir ne kitaip, nepatiko tas "vse pastrojilis i pajexali", nepatiko organizuotumas ir , galiausiai, ką reikėjo dainuoti. Todėl eilinį kartą mane perviliojo dailė. Eilinį, nes jau pirmoj ar antroj klasėj, mane bandė priverst lankyt šokius, bet irgi nelipo man ir jaučiausi labai "riot" (ant kiek mažas vaikas gali turėti tokį jausmą), kai kartu su vyresne drauge atėjau į dailės būrelį, kuris pradėjo kirstis su šokių laiku ir galiausiai laimėjo. Taip su nedidelėm petraukom prabuvau dailės būrely, o po to dailės mokykloj iki  10 klasės. Bet po to nustojau piešt. Liko tik kvadratėliai, akys ir grybai konspektų paraštėse. Šokt ir judėt normaliai nemoku iki dabar, o dainuoju tik vonioj viena. Labai platus minties šuolis gavosi kaip skliausteliams), tai tęsiant pagrindinę posto temą, kadangi nesu properly išsimokinus muzikinio amato, mano skonis muzikai yra belekoks ir savęs dėl to negraužiu ir atleidžiu baisiausius dalykus. Bet norėjau pakalbėt apie muziką su žodžiais. Man nepatinka daug žodžių muzikoj, nes man labiau patinka kai gabalas labiau kažkaip įdomiai veikia smegenis, o ne verčia apsiverkt. Todėl man ne tai, kad nepatinka, mane n e r v u o j a beveik visa dainuojamoji poezija (visada yra išimčių, pvz.: trumpas laikotarpis mano gyvenime kai klausydavausi S. Mykolaičio, gal buvau tada įsimylėjus kokį liūdno veido berniuką ar ką, nežinau). Man labai nepatinka Alina Orlova, nors kaip ir moka grot dainuot ir viską. Bet ta visa ant apsiverkimo (arba apsi*ikimo) atmosfera dainų, negaliu įsivaizduot kaip žmonės gali ištverti pora h koncerte, man nepatinka  tie visi tekstai pra liubof, mėnulius, arbatas ir kas ten dar būna.
Bet kai šitą kontempliuoju, truputį keistai pasijaučiu, nes susimąstau, o kokie gi tekstai man patinka. Kaip jau sakiau, geriau, kai tik muzika viską padaro, be teksto. Bet jeigu jau su tekstu, tai let's get the shit out of it ir tegu viskas būna paremta tekstu t.y. einam į rap'ą. Vėlgi, turėjau gana ilgą laikotarpį, kai jo klausiausi daug ir klausiausi visokio, bet labiausiai man patiko arba tie, kurie gerai pajuokauja arba koks nors psichodelinis trash žodžių žaismas. Iki dabar manau, kad Mc Messiah yra fucking genius, tiek klausydama pakutinio albumo, tiek Antimaterijos, tiek kažkokių n metų senumo battlinių nuotrupų noriu užsirašinėti kas antrą eilutę. Arba Montana Montekristo, "peace, koks tu gangsteris pi*datas, *isk iš mano chatos kaip akrobatas..." - šita eilutė dažna kažkurių metų pasidėlkių su draugėm lankytoja buvo. Kažką poetiško randu laiku ir vietoj panaudotuose keiksmažodžiuose, todėl dar labiau man patinka kai kurie rusiški repo tekstai. Atmetus visa pra liubof, pacanof i mamu puodą, lieka dar daug daug dalykų, kurie laukia ir nori būti išexplorinti. Paskutinių metų atradimas buvo Копы в огне - super kūl nebelabai naujų/jaunų reperių ir nelabai chebra (o vienas ir ekonomikos mokslų daktaras ir dar dėstytojas), kuri paleido savo spektaklį tokiu pat pavadinimu, padarė uber krūtą pieštą klipą (ten po linku slepias) ir šiaip sukūrė nesąmonę, kuri yra irgi fucking genius. Mano mėgstamiausia eilutė: " пока я занимался черными придурками, они занимались с Софи... И от нее осталось только название фильма Стивена Спилберга - Челюсти!" - this is brilliant. Toks subtilus ir tuo pačiu straight forward referensas. Ir purvina ir gražu. Go googletranslate it jeigu reikia. Tada pagalvoju, ar aš normali, kad man tokie dalykai atrodo labai gražūs, poetiški ir išspaudžia emociją? niekada nesužinosiu. Kur dar man patinka tekstas prie muzikos? House, nu disco ir kita linksma (suprask, ne industrinis techno, noizas visoks, darkside drum and bass ir ambient) elektronika. Linksmoj elektronikoj vokalo reikia ir jis tinka, nes faina nuo jos užsimanyt mylėt(is), gert, valgyt kažką ir taškytis pinigais, tai koks sexy balsas tam netrukdo. Ir šiuo atveju tekstas yra visai px, gal ir apie meilę, ir apie bulves, nes ne tame esmė. Truputį teksto tobulai tinka ir pavyzdžiui, čia: Apparat - Arcadia // Moderat - Rusty Nails // Apparat - Komponent (Telefon Tel Aviv Remix) // Ellen Allien & Apparat - Way Out . (vis dar laukiu kurio nors seno Apparat/Moderat/Ellen Allien albumo dovanų per kokią svarbią šventę (gimtadienio proga pvz.). Apsiverkčiau turbūt iš džiaugsmo, atsakau.) Tai va, kalbant apie paskutinius linkus, ten vokalas yra labai labai į temą, bet ir vėl, jis būtų į temą net jei dainuotų apie šūdą ar bulves. O dainuojamojoj poezijoj negalima dainuot apie bulves, jeigu išimt tekstą ir balsą - nieko neliks, tik vienodos melodijos, jeigu bus apie bulves - visi filologai ir filosofai su akinukais, šalikėliais ir be negalės sėdėt liūdnais veidais prie arbatos puodelių, žvakių ar kur jie ten sėdi. Tai visas postas buvo apie tai, kad man nepatinka dainuojamoji poezija, bet man patinka keiktis, patinka klausytis ir skaityti, kaip į temą poetiškai keikias kiti ir apie tai, kokios gimtadienio dovanos noriu (melsiuos, kad šitą perskaitytų nors vienas žmogus, kuris ruošias man ką nors padovanot).

Viskas bus gerai ne

Viskas šūdas, o jei kas ne šūdas, you add some shit to it and it's šūdas.