Kas galvoja, kad būna idealių žmonių? Jei taip galvojat, tai galit keliaut išsiplaut galvų. Nėr tokių ir aš neišimtis ( kad ir kaip bebūtų keista, haha). Nežinau ką blogo manyje matot jūs - palieku erdvę apmąstymams, bet mane labiausiai už*isa virš galvos švytinti tinginės karūna ir amžino atidėliojimo menas, kurį puikiai esu įvaldžiusi. Beje, manau šitos bėdos aktualios daugeliui jaunų žmonių. Gal kas žino būdų joms spręsti? nes aš tai nelabai. dažnai pagalvoju, kad galėčiau būt meninykas koks nors, ar rašyt kokį š rimtesnį jeigu b* netingėčiau ;/
Nuo 1 klasės beveik be pertraukos iki 10, po pamokų tarčialindavau dailės būrely (7klasėje surimtėjau ir nuėjau į local art school, kur irgi tingėdavau, bet ne taip stipriai, nes nors ir gerdavom ten pasislėpusios kartais and so on, kažko pripeckiodavau) tada baigėsi 10 klasė, gavom diplomus ir nuo to laiko pieštuką čiupinėjau nebent per matematikos pamokas ( po to jį pakeitė rašiklis) ir retkarčiais per dailę... Prie lovos gal antrus metus stovi dvi neišpakuotos drobės, voliojas šiaip visokių priemonių stalčiuj, bet tai ble, jeigu aš namie ir man užeina noras kažką veikt, aš geriau parašysiu į feisbuką negu imsiu ir pajudinsiu sėdynę. Tas pats ir su rimtesniu rašymu. Ir dabar fakin malu š.
tingėdama per žiemą užsiauginau lašiakus ant pilvo ir šiaip šian bei ten, tingėdama ir atidėliodama susimoviau per 1ą egzaminą, tingėdama kartais tik po 2jų dienų pastebiu, kad ant rašomojo stalo puikuojasi 4 puodeliai, 4 b*et! puodelių ferma. ir net rašydama postą šitą jau pradedu tingėt, nors pradžioj minčių sulig kaklo turėjau. tiesa, progresas, 10 minučių šiandien praleidau ant treniruoklio ir gal dar tiek pat ant adijaliuko mankštindama lašiakus, kol nepasitempiau rankų raumenų (~ pusės metų pasyvumo sporto srityje pasekmė)
Užbaigdama, galiu pridurti, kad kiekvienam atidėtam ar nepadarytam darbui turiu atmazkę, jeigu neįtikina galiu net 2 atmazkes sugalvot, bet vis tiek galop visos atmazkĖs išlenda lašiakų pavidalu. labanakt ;*